Verslo valdymo sistemos (VVS arba angl. ERP) diegimas įmonėje yra didelis iššūkis, reikalaujantis daug pastangų, laiko ir didelio biudžeto. Sužinokite, kodėl Lietuvos įmonės savo VVS diegimo projektus vadina sėkmingais.
Verslo valdymo sistemos (toliau – VVS, angl. ERP) diegimas įmonėje atrodytų pakankamai didelis iššūkis, reikalaujantis daug pastangų, sunkiai suvaldomas laike ir biudžete ir ne visuomet pateisinantis lūkesčius. Tačiau, Lietuvos įmonės, kurios yra įdiegusios ir naudoja finansų apskaitos ir verslo valdymo sistemas vertina tai kitaip. 2016 metais atlikę kiekybinį tyrimą apie Lietuvoje diegiamas ir naudojamas finansų apskaitos ir verslo valdymo sistemas pastebėjome, kad įmonės VVS diegimo projektus vertina kaip pakankamai sėkmingus:
- VVS diegimo trukmė – iki 1 metų;
- VVS diegimo trukmė ir biudžetas neviršyti;
- Įmonės veikla po diegimo dažniausiai stabilizuojasi per pusę metų.
Biudžetas
58 proc. respondentų vertina, kad VVS diegimo projektas neviršijo suplanuoto biudžeto. Tik 1 proc. respondentų mano, kad viršijo daugiau nei 50 proc.
Trukmė
Pagal tyrimo rezultatus, dauguma įmonių VVS įdiegė per vienus metus (86 proc.): per 3-6 mėnesius – 36 proc., per 7-12 mėnesių – 30 proc., iki 3 mėnesių – 20 proc. 8 proc. įmonių diegė VVS daugiau nei 2 metus. 67 proc. respondentų vertina, kad VVS diegimo projektas neviršijo suplanuotos trukmės. 27 proc. respondentų mano, kad užtruko ilgiau nei planuota. 3 proc. respondentų įdiegė VVS greičiau nei buvo suplanuota.
Stabilizavimas
32 proc. respondentų vertina, kad nereikėjo laiko įmonės veiklos stabilizavimui pradėjus eksploatuoti VVS, 62 proc. respondentų vertina, kad jo reikėjo. Greitai pavyko stabilizuoti įmonės veiklą (iki 1 mėn.) – 10 proc. įmonių, nuo vieno mėnesio iki pusės metų – 33 proc. įmonių, daugiau nei pusę metų - 17 proc.
Šie duomenys iš tiesų nustebino, nes dažnai diegiant, nors ir nelabai sudėtingą VVS funkcionalumą, įmonės veiklai stabilizuoti prireikia iki pusės metų. Stabilizacijai reikalingas laikas, nes keičiasi dalis procesų, reikalinga įtvirtinti naudotojų įgūdžius naudotis sistema, atsiranda su tuo susijusių klaidų arba išryškėja klaidos, kurių nepastebėta duomenų kėlimo metu bei sistemos klaidos, kurias visas sunku išgaudyti prieš bandomąją eksploataciją ar jos metu.
Daugiausia respondentų mano, kad įdiegus VVS pavyko pagerinti sprendimų priėmimą (76 proc.), sumažinti veiklos sąnaudas (70 proc.) ir padidinti duomenų patikimumą/teisingumą (67 proc.)
Nauda
Visi respondentai teigė, kad įmonė įdiegusi VVS tikėjosi gauti naudą. Pagrindiniai lūkesčiai buvo: padidinti kontrolę (74 proc.), padidinti produktyvumą ir efektyvumą (67 proc.), sumažinti duomenų dubliavimą (58 proc.), padidinti duomenų patikimumą/teisingumą (58 proc.). Didesnių skirtumų tarp siekiamos naudos priklausomai nuo naudojamos sistemos nėra. Visų VVS naudotojų lūkesčiai, nepriklausomai nuo produkto, panašūs. 63 proc. respondentų vertina, kad nauda buvo pasiekta ir tik 3 proc. apklaustųjų mano, kad įdiegus VVS naudos nebuvo. Daugiausia respondentų mano, kad įdiegus VVS pavyko pagerinti sprendimų priėmimą (76 proc.), sumažinti veiklos sąnaudas (70 proc.) ir padidinti duomenų patikimumą/teisingumą (67 proc.). Pagrindiniai lūkesčiai, kuriuos turėjo įmonės, buvo pasiekti tokia dalimi: didesnė kontrolė (74 proc. tikėjosi pasiekti, 59 proc. pasiekė), išaugęs produktyvumas ir efektyvumas (67 proc. tikėjosi pasiekti, 66 proc. pasiekė), sumažėjęs duomenų dubliavimas (58 proc. tikėjosi pasiekti, 60 proc. pasiekė), duomenų patikimumas/teisingumas (58 proc. tikėjosi pasiekti, 67 proc. pasiekė). Daugiausia respondentų mano, kad įdiegus VVS nepavyko sumažinti atsargų lygio (6 proc.) ir pagerinti bendradarbiavimo su tiekėjais, klientais (6 proc.).
Kokia nauda pasiekta įdiegus VVS?
